šlavinys

šlavinỹs sm. (3^b) 1. sing. Š, RŽ, NdŽ, Nm žr. šlaviniai: Nuo šlavinio, nuo mazginio žiedelis rūdija (d.) Sln. 2. prk. smarkus šaudymas: Kas tas par velnio šlavinỹs – papt papt bombos krimta Ggr.